Rugilė Mileriūtė, LRT.lt 2022.10.23 17:59
– Ar tai, kaip žmogus maitinasi, turi įtakos jo emocinei būklei?
Vilma Sirvydienė: Tikra tiesa! Taip, kaip mes maitinamės ir kokią žarnyno švarą palaikome, yra ypač svarbu mūsų emocinei sveikatai. Laimės hormonas seratoninas 95 proc. yra gaminamas plonajame žarnyne.
Jeigu žmogaus žarnynas užsiteršęs, maitinamasi nevisavertiškai ir savo sveikatai nepalankiai – tai veda į neigiamas emocijas, apatiją, energijos trūkumą, žemą darbingumą ir dažnu atveju į depresiją. Šiandien jau galima ištirti žarnyno mikrobiomą – žarnyne gyvenančius parazitus, kurie diktuoja mūsų smegenims konkrečius impulsus – programas, reikalaudami tam tikros rūšies maisto, ir dažniausiai tai būna perdirbtas, gausiai cukraus turintis nevisavertis maistas.
– O galbūt yra tam tikri produktai ar jų grupės, kurios daro didžiausią įtaką mūsų prastai savijautai?
Vilma Sirvydienė: Nerekomenduoju eksperimentuoti pereinant į siauro raciono dietas, labiau skatinu atrasti sveikesnes alternatyvas esamiems mitybos įpročiams, išsišvarinti mitybos racioną atidžiau renkantis produktus, skaitant etiketes ir vengiant dirbtinių saldiklių, dažiklių ir itin stipriai perdirbtų transriebalų.
Žmogus gali rinktis itin kokybišką ir švarų maistą, tačiau jeigu jis nekreips dėmesio, ką susitepa per odą – didžiausią mūsų kūno organą, ką sukvėpuoja, kuo kvėpinasi, kuo skalbia rūbus, kokią buitinę chemiją namuose naudoja – jo švarios mitybos pastangos nueis veltui, nes intoksikaciją, hormonų disbalansą ir žarnyno mikrobiomos griovimą lems didelis toksinis krūvis. Tad žmogus į savo sveikatinimosi įpročius ir sveikatą turėtų žiūrėti plačiau.
– Jūsų nuomone, norint jaustis gerai ir turėti energijos, geriau būti visavalgiu, vegetaru ar veganu?
Simona Markaitytė: Kiekvienas organizmas yra individualus savo genetika, kraujo grupe, emocine sveikata, streso lygiu ir kitais faktoriais, todėl kas pasiteisina vienam, nebūtinai pasiteisins kitam. Tai vadinama bioindividualumu, kuris yra palyginti naujas būdas pažvelgti į žmogaus sveikatą. Ištyrus unikalią genetiką, emocinės, psichologinės sveikatos faktorius, fizinę būklę, galima priartėti prie optimalių sveikatos įpročių, ypač kai tai susiję su mityba ir mankšta.
Simona Markaitytė: Siekiant optimalios sveikatos emocinė sveikata yra labai svarbi. Maisto perdėtas skirstymas į gerą ir blogą gali lemti ne tik išbalansuotą emocinę sveikatą, bet ir mitybos sutrikimus, tokius kaip ortoreksija.
Ortoreksija – tai ne tik valgymo sutrikimas, bet ir psichologinė būsena, kai perdėtai žiūrima į maisto kokybę ir vartojamas tik sveikas, ekologiškas maistas, paniškai bijoma valgyti bet ką. Ilgainiui tai gali išsivystyti į anoreksiją. Todėl siekiant optimalios sveikatos, puikios emocinės būsenos, svarbiausia yra balansas, pasiekiamas teisingais ir sveikais pasirinkimais bei įpročiais. Taip pat svarbu nepamiršti klausyti savo kūno, savęs, jis mums siunčia įvairius ženklus, tik dažniausiai mes to nepastebime.
– Neretas užsimano suvalgyti greito maisto, saldumynų, traškučių ar išgerti gazuoto gėrimo. Ar tai turi įtakos mūsų savijautai? Ar dažnai galima leisti sau suvalgyti kažko tokio?
Simona Markaitytė: 80/20 yra pagrindinė taisyklė, kuria aš vadovaujuosi, siekdama išlaikyti optimalią sveikatą ir balansą mityboje. 80 proc. valgote subalansuotą, sveiką maistą, o 20 proc. leidžiate sau pasimėgauti saldumynais, traškučiais, gazuotais gėrimais ar kitais produktais ir tai turi būti daroma su malonumu, pasitenkinimu ir be jokio kaltės jausmo.
– Gal galėtumėte patarti, kaip reikėtų maitintis, kad kasdien jaustumėmės žvalūs bei pilni energijos?
Vilma Sirvydienė: Energiją ypač greitai pavagia greitieji angliavandeniai (balti miltai, cukrus) ir krakmolingo maisto derinimas su mėsos ir pieno produktais. Dažnai po tokio maisto žmonės jaučiasi apsnūdę, skundžiasi, jog po sočių pietų negali susikaupti dirbti, krenta protinis pajėgumas.
Tai vyksta todėl, kad visa energija ir kraujotaka susitelkia į virškinimo procesą, medžiagų skaidymą ir detoksikacijos palaikymą. Norint būti sotiems, išlikti žvaliems ir energingiems, siūlyčiau rinktis antioksidantų gausius maisto produktus – švieži ir džiovinti vaisiai, uogos (nesaldintos), riešutai, sėklos. Taip pat svarbu skaidulų vartojimas, kurių gausu daržovėse ir tuose pačiuose riešutuose, sėklose. Tolygiam energijos lygiui užtikrinti taip pat reikalingi gerieji riebalai, tad riebi žuvis irgi turėtų būtų ant jūsų stalo.
– Ar mityba su žmogaus amžiumi turi kisti? Kaip?
Simona Markaitytė: Sveikos ir subalansuotos mitybos principai turėtų būti svarbūs kiekviename amžiaus tarpsnyje. Senėjimo procesas yra nulemtas mūsų genetikos, tačiau šį procesą mes galime kontroliuoti, ypač mitybos ir sveiko gyvenimo būdo pasirinkimais.
Su amžiumi reikėtų kasdien valgyti įvairių spalvų daržovių, uogų, riboti riebių, perdirbtų maisto produktų ir cukraus vartojimą, įtraukti į savo mitybą jūros dumblius, įvairias sėklas, riešutus bei vadinamuosius supermaisto produktus – spirulinas, ciberžoles, arbatą „Matcha“, bičių žiedadulkes ir įvairius daigus.
Taip pat norėčiau paminėti, jog nuo 30 metų rekomenduojama papildyti savo racioną kofermentu Q10, nes jo gamyba organizme su amžiumi sumažėja. Natūralūs kofermento Q10 šaltiniai – pistacijos, žemės riešutai, sėklos, alyvuogių aliejus, avokadai, brokoliai, žiediniai kopūstai, braškės, apelsinai, mėsa, kiaušiniai, skumbrė, silkė.
Ir atvirkščiai, jeigu atostogaujate, kur itin karšta, – normalu atsisakyti gyvulinės kilmės produktų ir mėgautis vaisiais, daržovėmis, uogomis, jūros gėrybėmis. Tiesiog kviečiu įsiklausyti, ko jūsų kūnas tomis aplinkybėmis prašo. O jeigu nėra taip paprasta atskirti, kur tėra jūsų žarnyno parazitų „maldavimas“ cukraus, kur jūsų įgyti nepalankūs mitybos įpročiai ir kur tikrasis kūno ir emocinis poreikis, kviečiu ieškoti palaikymo ir ugdančios mentorystės.